Metejas Kennel

Click here to edit subtitle

For breed,Links

Translate This button:
smileys
smileys
smileys
Pekingese

PEKINAI (angl. Pekinese, Peke – Pekino gyventojas) 

kambarinių šunų veislė, kilusi iš Kinijos.

 Tai vieninteliai šunys, kuriuos žmonės buvo pavertę dievybėmis.

 Kinų legenda pasakoja, kad šie šunys kilę iš liūto ir beždžionės.

Tėvas jiems davė narsą, išdidumą,

o motina mažą ūgį ir dideles raiškias akis.
Istorija

Šios šunų veislės istorija labai įdomi.

 Pekinas kaip žinia, kilęs iš Pekino,

 tiksliau iš imperatoriaus rūmų,

  niekur kitur turėti šio šuns nebuvo leidžiama

 ir nusižengusieji buvo baudžiami mirties bausme.

 Buvo tikima, kad jie atbaido piktąsias dvasias.

 Šių šunų auginimas tapo kultu,

 apie juos buvo kuriamos poemos,

 juos gerbė imperatorienė Tzu – Hi,

 o vienas pekinas buvo paskelbtas kaip reinkarnavęsis Buda.

 Tai tęsėsi kelis šimtmečius.

 Bet 1896 metais, po europiečių invazijos

  į Kiniją keli šunys atvyko į Angliją,

 kur rado savo antruosius namus.

 Kinijoje po šių įvykių pekinų veislės šunys dingo.

 Veislės standartu šiuo metu laikomi anglų pekinai.



Išvaizda



Pekinas – mažas, judrus, žemakojis, keistokos išvaizdos,

 tvirto kūno sudėjimo, turi tankų kailį.


Jo groteskiška išvaizda ir manieros, protas,

 drąsa ir ištikimybė pelno vis naujų šunų mylėtojų simpatijas.


Galva stambi, kakta plati ir plokščia, neturi būti apvali.

Snukis visiškai plokščias.

 Akys didelės, iškilios, apvalios, tamsios spalvos,

 toli viena nuo kitos, viename lygyje su nosies veidrodėliu,

 kuris visada juodas, o šnervės plačiai atvertos.


Snukis labai platus, stambus, užriestas, kvadratinės formos.

 Viršutinis ir apatinis žandikauliai platūs, stambūs.

 Lūpos prigludusios viena prie kitos.

 Ausys nukarusios, vidutinio dydžio,

 truputį pasvirusios į priekį, prigludusios prie galvos.

Kaklas tvirtas, trumpas.


Liemens kaulų sistema tvirta, ypač priekinėje dalyje.

 Krūtinė stipri, plati, su iškilusiais šonkauliais.

 Tvirta nugara neturi būti per ilga.

 Priekinės kojos trumpos, masyvios, ryškūs alkūnių kampai.

 Priešpečiai truputį išlenkti, priartėjusiais riešais.

 Užpakalinės kojos silpnesnės, bet irgi stiprios.

 Letenos plokščios, ovalios.


Plaukai ilgi, tiesūs, vešlūs.

 Ant kaklo susidaro karčiai, arba apykaklė,

 ant ausų, uodegos, užpakalinių kojų – ilgi puošnūs plaukai.

 Kojos ir pirštai taip pat apaugę ilgais plaukais.

 Tankus poplaukis.


Eina energingai ir sudaro savimi pasitikinčio šunelio įspūdį.
Pekinas namuose – ne šiaip šuo, jis – asmenybė!

Tie, kas jį augina, su juo nebesiskiria niekada.
smiley
smiley
smiley

SHIH TZU

Ši cų standartas

FCI standartas Nr. 208 

Ši cu - Shih Tzu (rain)

KILMĖ:   Tibetas.

PATRONATAS:   Didžiosios Britanijos.

GALIOJANČIO ORIGINALAUS STANDARTO PASKELBIMO DATA:1987/06/24.

PASKIRTIS:   Šuo kompanionas.

FCI KLASIFIKACIJA:       9 grupė    Kompanionai ir šunys žaisliukai.                                              
                                              5 skirsnis  Tibeto veislės. Be darbinių bandymų.

BENDRA IŠVAIZDA:   Tvirtas, gausiai plaukuotas šuo su išsiskiriančia išdidžia laikysena ir snukiu, panašiu į chrizantemą.

ELGESYS/TEMPERAMENTAS:   Protingas, aktyvus ir judrus. Draugiškas ir nepriklausomas.

GALVA:   Galva plati, apvali, platus tarpas tarp akių. Susitaršiusiais, gerokai užkritusiais ant akių plaukais. Puiki barzdelė ir ūsai, plaukai auga į viršų ant nosies, sudarydami tiksliai į chrizantemą panašų efektą.  

       KAUKOLĖS SRITIS:   Ryškus perėjimas iš kaktos į snukį.

       SNUKIO SRITIS:   
               Nosis:   Juoda, tačiau tamsiai rudos spalvos, jei šuo rausvai rudos spalvos ar turi rausvai rudos spalvos dėmių. Nosies kremzlės viršus turėtų būti vienoje linijoje ar šiek tiek žemiau apatinio akies voko. Labai nepageidautina nosis, nusmailinta žemyn. Plačios atviros šnervės. Labai nepageidautinos sužnybtos šnervės. 
               Snukis:   Pakankamai platus, kvadratinis, trumpas, nesusiraukšlėjęs, plokščias ir plaukuotas. Ilgis maždaug vieno colio (2,5 cm) nuo galiuko iki perėjimo. Viršunosė plokščia arba šiek tiek kumpa. Snukio pigmentacija tiek vientisa, kiek įmanoma. 
               Lūpos:   Plokščios.
               Žandikauliai/Dantys:   Platūs, apatinis žandikaulis šiek tiek išsikišęs į priekį arba lygūs. 
               Akys:   Didelės, tamsios, apvalios, toli viena nuo kitos, tačiau neiškilos. Šilta išraiška. Rausvai rudos spalvos ar turinčių rausvai rudos spalvos dėmių šunų tarpe leidžiama šviesesnė akių spalva. Nesimato akies baltymo. 
               Ausys:   Didelės, su ilgomis kremzlėmis, laikomos nukarę. Išaugę šiek tiek žemiau kaukolės gumburo, taip smarkiai plaukuotos, kad atrodo, jog jos susilieja su kaklo plaukais. 

KAKLAS:   Gerų proporcijų, gražiai išlenktas. Pakankamo ilgio, kad galima būtų išdidžiai laikyti galvą. 

KŪNAS:   Ilgesnis tarp keteros ir uodegos pradžios, negu aukštis keteroje. 
       Nugara:   Plokščia.
       Juosmuo:   Gerai sujungtas ir tvirtas.
       Krūtinė: 
  Plati ir gili. 

UODEGA:
   Smarkiai pasišiaušusi, laikoma linksmai gerokai virš nugaros. Išaugusi aukštai. Aukštis maždaug lygus su kaukolės aukščiu, kad būtų proporcingas kontūras. 

GALŪNĖS:

       PRIEKINĖS GALŪNĖS:  
 Kojos trumpos ir raumeningos, pakankamai kaulingos, kiek galima tiesesnės, besideriną su plačia krūtine, kuri gerokai nuleista žemyn.
               Pečiai:  
 Tvirti, gerokai atlošti atgal.

       UŽPAKALINĖS GALŪNĖS: 
  Kojos trumpos ir raumeningos, pakankamai kaulingos. Tiesios, žiūrint iš užpakalio. Kojos atrodo stambios gausaus plaukuotumo dėka.
               Šlaunys:
 Gerokai užapvalintos ir raumeningos.

       PĖDOS: 
  Užapvalintos, kietos ir didelėmis pagalvėlėmis ant letenų, atrodo didelės dėka gausaus plaukuotumo. 

EISENA/JUDĖJIMAS: 
  Išdidus, plaukiantis, priekinės kojos siekia gerokai į priekį, stipriai veikia užpakalis, matosi letenų pagalvėlės. 

KAILIS:

       PLAUKAI: 
Leidžiamos visos spalvos, labai pageidautini margi su balta žvaigžde kaktoje ir baltu uodegos galiuku.

DYDIS IR SVORIS:  

       ŪGIS: 
  keteroje ne daugiau kaip 26,7 cm (10 ½ colio), ypatingai svarbios tipo ir veislės charakteristikos ir jos jokiu būdu neturi būti paaukotos vien dydžiui.
       SVORIS:   4,5 – 8,1 kg (10 – 18 svarų). Idealus svoris 4,5 – 7,3 kg ( 10 – 16 svarų).

TRŪKUMAI: 
  Bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardintų punktų turi būti vertinamas kaip trūkumas, kurio rimtumas kvalifikuojamas proporcingai nukrypimo laipsniui.

PASTABA: 
Patinai privalo turėti dvi akivaizdžiai normaliai išsivysčiusias sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelį

Shih Tzu kilmės istorija

            Per ilgą veislės istoriją šį žavingą padarėlį garbino ir apsupo legendomis. Shih-Tzu pirmiausiai kulto šuo, kurio atvaizdas ir 
dabar Kinijoje yra budistų liūtas - senovės Tibeto ir Kinijos simbolis, atnešantis sėkmę, laimę, saugantis šeimos ramybę ir gerovę. Šie maži šuniukai buvo valdžios ir galingumo simbolis, Kinijos imperatorių numylėtiniai ir asmens sargybiniai.
       Viena iš legendų sako, kad Buda atgaivino savo liūtus dėt to, kad jie visur lydėtu jo vietininkus žemėje, apsaugodami nuo blogos akies ir klaidų.
       Kita legenda sako, kad Buda keliavo paprasto žynio pavidale. Jį lydėjo tik mažas šuniukas, kuris akimirksniu galėto pavirsti į didžiulį liūtą, tuomet Buda galėdavo „joti“ jam ant nugaros.
       Dar kitoje iš legendų pasakojama, kad kartą didžiulis Budos liūtas karštai įsimylėjo mažutę šventąją beždžionėlę, kuri jam atsakė tuo pačiu. Bet abu buvo labai nelaimingi, kad jų meilė negali būti įgyvendinta dėl didžiulio dydžių skirtumo. Buda užjautė jų begalinę meilę ir kažkuriam laikui savo liūtą padarė tokį mažutį, kad iš jų meilė galėtu gimti vaikai. Būtent jų vaikai ir buvo pirmieji Shih-Tzu šuniukai.
       Tačiau iš tiesų šios veislės gimimo ištakos prasideda prieš tūkstantmečius. Veislės istorija yra įdomi ir sudėtinga, todėl būtų tikslinga suskirstyti į tris laiko ir teritorinius etapus:
       1.       Senovės Tibeto 800 m. iki m.e. iki XVII a. 
       2.       Senovės Kinijos nuo 1641 m. iki XX a.
       3.       Dabartinė nuo 1930 m. iki šių dienų. 

       Shih Tzu protėviai buvo maži rytų šunys, kurie egzistavo prieš 800 m. iki m.e., labai plačioja teritorijoje, besitęsiančioje nuo Vidurio Rytų iki Tibeto. Vėliau iš šių šunų išsiskyrė Tibeto grupės šunys, kurios ryškiu atstovu buvo Shih-Tzu. Tibetas pasauliui davė pirmuosius kinologus. Būtent šiem žmonėm, Tibeto vienuoliams, Shih Tzu skolinga už savo gimimą, kaip veislė. Tibeto vienuoliai, griežtai laikėsi porų atrankos, nes norėjo, kad šuniukai kuo daugiau būtu panašūs į mistinę liūtę. Todėl, šie šunys buvo vadinami liūtukais, buvo laikomi šventais ir gyvais įsikūnijimais mistinio Tibeto simbolio - Sniego Liūtės. Tibete su šiais šuneliais buvo susieta daugybė ritualų, apie juos kūrė legendas ir priskirė jiems antgamtines savybes. Tibeto vienuolynuose jie buvo saugojami kaip lobiai. Norint suprasti kaip šie Tibeto šventieji šuniukai atvyko į Kiniją, reikia pasidomėti istoriją, santykius tarp šių šalių. Iki VII a. Tibete buvo labai daug kunigaikštysčių. Kad išvengt vidaus nesantaikų ir atlaikyti kaimyninių šalių užpuolimus, Tibetas buvo priversta sudaryti sąjunga su labiau stipresne valstybę - Kinijos imperija. Būtent šiuo laiku, Kinija įdiegė Tibete budizmą, kuris turėjo didžiulį poveikį šventųjų šuniukų išvaizdos pakeitimui, kad būtu kuo daugiau panašumas į budistų liūtus (labiau masyvios galvos, trumpesni ir platesni snukučiai, labiau ilgi plaukai), tai liudija senovės kronikos ir piešiniai. 
       Du šimtmečius nuo VII iki IX a. Tibetas Kinijai mokėjo duoklę. Tarp aukų buvo ir šventas šuniukas-liūtukas, kuriu svoris buvo įvertinamas gryno aukso verte. Tačiau šie šunys buvo ne labai panašūs į šiuolaikinius Shih Tzu. 823 metais tarp Kinijos ir Tibeto nusistovėjo pagarbūs santykiai. Ir kaip įpatyngą dovaną vieni imperatoriaus rūmai dovanojo mažus šunelius kitiems rūmams. Kinijoje, Ming dinastijos valdymo metais (1368-1644 m.) kiniečių aukštuomenėje buvo populiarus savi, vietiniai ilgaplaukiai šuneliai - tuometiniai prototipai budistų liūto, proseneliai dabartinių Pekinų. Kiniečių kinologai skaito, kad Shih Tzu era Kinijoje prasidėjo 1641 m., kai penktas Tibeto Dalai Lama Lobsang Gyatso, norėdamas įsiteigti Kinijos imperatoriui Mandžu ir su jo pagalba sustiprinti savo galią, padovanojo imperatoriui ypatingą dovaną. Tai buvo išskirtinio grožio šuniukas, kurio panašumas su Budos liūtais tiesiog sukrėtė Kinijos imperatorių. Pagal aprašymą jis tikrai buvo panašus į šiuolaikinį Shih-Tzu. Tai buvo Lasos Apso ir Pekino kryžminimo vaisius, anksčiau patekusio į Lasą iš Kinijos. Tokio sėkmingo derinio priežastis buvo juokingos aplinkybės. Gudrus Kiniečiai dovanodavo tik patinus ir poros jiems tekdavo ieškoti tarp vietinių Tibeto šunų. Tačiau Kiniečiams taip patiko naujo tipo šuniukas-liūtukas, kad kiekvienai progai pasitaikius stengėsi juos gauti iš Tibeto. Šuniukų-liūtukų priežiūrą ir veisimą Tibetiečiai laikė paslaptį. 
       Suradus ar priskirus Shi-Tzu šuniukams panašumus į laukinius gyvūnus, ne dviprasmiškai juos priartino prie mitinių liūtų ir palaipsniui imperatoriaus rūmų mitai ir legendos supusios Shi-Tzu, įgijo galią. Gali būt, jog būtent todėl manoma, kad Shih Tzu verčiant iš Kinų kalbos yra liūtas. Iš tikrųjų taip vadinamos figūros vaizduojančios budistų liūtus /paveiks.apačioje/, butinai sėdinčius prie įėjimo į Kinijos imperatoriaus rūmus. Tas Shih Tzų, kuris prie įėjimo visada sėdi dešinėje, laiko leteną ant „žemės rutulio“, simbolizuoja valdžią ir galybę. O tas, kuris visada iš kairės, laiko leteną jauniklio nasruose, maitindamas ji nuo savo nagų, simbolizuoja šios valdžios tęstinumą. Šie liūtai atrodo labiau panašūs į apkirptus Shih Tzu šunelius, negu į žvėrių karalių liūtą.
       Greitai Shih Tzu ir budistu liūtas Senovės Kinijos ir Tibeto žmonėms reiškė vieną ir tą patį: jėgą, valdžią, drąsą, galią, šventumą ir valdžios tęstinumą. Kinijos imperatoriui Shih-Tzu buvo siena, skirianti dieviškąjį (Dievų sūnų, kuo jie save laikė) nuo žemiškojo. Tikėdami, kad tik Shih Tzu turi išimtinę teisę, lydėti Dievų sūnų ir perspėtu apie jo pasirodymą paprastiems mirtingiesiems, kad šie spėtu nuleisti akis. Tačiau, net jeigu kažkas ir nespėdavo nuleisti akių vis tiek šventasis šuo saugojo imperatorių nuo blogos akies, priimdamas žvilgnį į save.
       Su Ming dinastijos žlugimu į Kinijos rūmus, daugiau nei 200 metų, atvyko katės, iš rūmų visiškai išstumdamos šunis. Kinijos imperatoriaus rūmuose šunys vėl atsirado grįžus į valdžią Čing dinastijai, prie imperatorienės regentės Cisi (1862 – 1908 m.), tarp jų buvo Mopsai, Pekinai, Shih Tzu. Visi šunys su trumpais snukučiais ir apvaliomis, skaisčiomis akimis. Tačiau tik pas vieną iš jų ant galvos ir uodegos galiuko buvo baltas plaukų kuokštas, o visą jo kūną dengė ilgi plaukai (įskaitant galvą ir snukutį), jo galva buvo masyvesnė nei kitų. Apie tai byloja vaizdai ant to laiko Šilkų ir porceliano. Šiuos mažus ilgaplaukius šunelius vadino imperatorienės Cisi perlais. Ji dievino šiuos mažus šunelius-liūtukus ir pati padarė pirmąjį oficialų Shih Tzu aprašymą, kuris labai panašus į poemą. Štai kelios ištraukos, labiausiai apibūdinančios veislę ir požiūrį į ją: 
"Jis juda kaip aukso žuvelė..., jo spalva kaip liūto ar meškos arba dėmėta kaip drakono..., galva kaip liūto..., snukutis kaip šventos beždžionėlės..., kūnas kaip meškos..., kojos dramblio..., ...kaip didybė, verta apsaugos ir priartinimo prie imperatoriaus...." 
       Su didžiosios Kinijos imperijos žlugimu ir dėl didelių permainų „imperatoriškieji lobiai“ pradėjo palikti ne tik imperatoriaus dvarus, bet ir šalį, kas anksčiau buvo neįmanoma. Ankščiau šunelius išvežti iš šalies buvo draudžiamas, netgi baudžiama mirties bausme. Tiems, kurie visgi sugebėdavo gauti leidimą išvežti šunelį, negalėjo išsaugoti šunelio nuo mirtino skanėsto - mėsos su skaldytu stiklu. Tik po imperatorienės Cisi mirties (1908 metais) pradėjo juos slapta išvežti į Europą. XX amžiaus..

    Shih Tzu - viena iš nedaugelio šunų veislių, kuri nesukelia didesnių rūpesčių miesto žmogui. Palyginus su kitų veislių šunimis ši turi gerokai daugiau privalumų.

       Shih-Tzu – mažas, sveikas, tvirtas, judrus ir ne perdaug triukšmingas (mažai lojantis). Ilgaamžis šunelis (12-16 metų ir dg.), kuris sugeba džiaugtis gyvenimu ir visad būti kaip jaunas šuniukas.Shih-Tzu plauko struktūra panaši į žmogaus plaukus. Nėra sezoninio plaukų slinkimo. Dėka to, šis šuo nesukelia žmonėms alerginių reakcijų, kas yra aktualu mūsų laikais, kai beveik kas antras kenčia nuo vienokio ar kitokio tipo alergijos. 

       Šiam šuneliui kasdieniai pasivaikščiojimai nėra būtini. Aš visada juokauju, kad šis šuo tinginėliams. Shih Tzu, kaip ir katė namuose į tualetą gali eiti ant laikraštuko, palutės. Kaip puiku, kad nereikia bėgti į lauką per lietų, šalčius, o ypač anksti ryte. Kas perėjo per šitą, mane supranta. Turint tokį šunį, Jus netampate jo vergu

       Šis šuo žavi savo ištikimybe ir kartu nepriklausomu charakteriu. Kiekvienas Shih Tzu yra ryški asmenybė. Shih Tzu yra labai gero būdo, nuolaidus, sukalbamas, smalsus, protingas ir geraširdis. Shih Tzu charakteris kaip gerai išauklėto vaiko, įsitikinusio, kad gyvenimas yra gražus ir visas pasaulis sukurtas būtent jam. Shih Tzu visada Jus stebins- tai vaizduos išmintingą, daug patirties turinti seną šunį, tai staiga pavirs į gyvą pliušinį žaisliuką, pilną energijos mažą šunytį....Turėdamas puikų taktiškumo jausmą, Shih Tzu tiksliai žino, kada, kur ir kuo jam būti. Shih-Tzu mėgsta sutikinėti svečius ir mėgsta į svečius eiti. Žmonių meilė ir dėmesys jam yra aukščiausia vertybė. Šie šunys puikiai žino, kuriais džiaugtis, o nuo kurių reikėtu laikytis nuošaly. Puikiai sutaria su vaikais. Dėka savo puikaus charakterio labai gerai sugyvena su visais naminiais gyvūnais, taikiai išsprendžia visus ginčus. Shih-Tzu sugeria savo šeimininko neigiamą energiją, o mainais Jums dovanoja daug džiaugsmo. Ne veltui ši veislė senovėje gyveno imperatoriaus rūmuose, o dabar tokia populiari visame pasaulyje.

       O kokia puiki, kartu neįprasta ir dėl to stebinanti yra Shih-Tzu išvaizda! Gana platus snukutis, padengtas plaukais nuo nosytės augančiais į skirtingas puses, primenantis chrizantemą. Galvos plaukai surenkami į kuokštelį ir papuošiama kaspinuku. Ilgas, žemyn krentantis, įvairiausių spalvų kailis (ruda, juoda, auksinė, balta, tigrinis ir t.t. Nuo A iki Z). Nėra nei vieno tokio pat šuns, visi jie unikalūs. Geltona arba aukso spalva visada buvo Kinijos imperatoriaus spalva. Šuo su balta dėmė ant kaktos ir baltu uodegos galiuku laikomas pažymėtas šventu Budos ženklu. Aukštai pakelta galva, išdidi ir šiek tiek arogantiška laikysena. Puri uodega užriesta ant nugaros kaip puodelio ąselė.Judėjimas primenantis senovinį burlaivį, su visom pakeltom burėm, paliekantis uostą. Šuns - Chrizantemos tvarkingumas ir Tavo švelnios rankos šitą mažytę laimę padarys tikra namų puošmena. O kaip smagu su tokiu Grožiu vaikščioti gatve, kai į Jus visi atsisuka...
  Shih-Tzu turi nuostabią aurą, skleidžiančią aplink save gėrį. Ji susisuks šiltu, jaukiu kamuoliuku Jūsų širdies gelmėj ir visą savo gyvenimą šildys Jūsų sielą, apšviesdama gėrio ir ramybės šviesa. Kaip tik šis mažas padarėlis peržengs Jūsų namų slenkstį, Jus paliks abejonės, nusivylimai, pyktis ir liūdesys

smiley
smiley
smiley
Links
Mūsų benerio kodas

<a href="http://metejas.webs.com/" mce_href="http://metejas.webs.com/" target="_blank"><img alt="" border="0" src="http://www.part.lt/img/5195ba07ededb574d207505db8316197737.jpg" mce_src="http://www.part.lt/img/5195ba07ededb574d207505db8316197737.jpg" /></a>
http://imperijosperlai.webs.com/
http://manogautama.jimdo.com/
smiles
smiles
smiles